„Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite“
Jono 4, 48
Stebuklų troškulys – tai vienas iš ligoto mąstymo požymių. Viešpaties Jėzaus aplankymo dieną jie atsisakė sotaus maisto ir ilgėjosi vien tik stebuklų. Evangelija, kuri buvo jiems taip reikalinga, jiems nerūpėjo, bet jie atkakliai reikalavo stebuklų, kuriuos Jėzus ne visada darydavo.Daugelis šiandien būtinai turi pamatyti ženklus ar stebuklus, nes kitaip netikės. Kai kurie mąsto: „Jei nepajausiu siaubo, nepatikėsiu Jėzumi“. O kas bus, jei to niekuomet nepajausi? Nueisi į pragarą vien todėl, kad Dievas su tavimi elgėsi kitaip nei su kitais? Kitas mąsto: „Jei tik ką nors susapnuočiau arba jei mane be priežasties ištiktų netikėtas sukrėtimas, tuomet patikėčiau“. Tu, mirtingas žmogau, manai, kad gali nurodinėti Viešpačiui? Tu – elgeta prie Jo vartų, maldaujanti gailestingumo, todėl pamiršk visus reikalavimus ir visas taisykles, kaip Jis turėtų tau suteikti malonę. Manai, kad Jis klausys tavo nurodymų? Mano Viešpaties širdis dosni, bet ji karališka ir nepaklūsta jokiems įsakams. Jis elgiasi taip, kaip Jam patinka. Kodėl, brangus skaitytojau, trokšti ženklų ir stebuklų? Ar pati Evangelija nėra ženklas ir stebuklas? Ar tai ne stebuklų stebuklas, jog „Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų“? Iš tikrųjų nuostabūs žodžiai: „Kiekvienas, kuris trokšta, teateina ir tegeria dovanai“; jie vertesni nei ženklai ir stebuklai! Mes turime tikėti teisinguoju Gelbėtoju. Jis yra pati tiesa. Kodėl prašai įrodymų iš To, kuris negali meluoti? Net demonai pripažino, kad Jis – Dievo Sūnus, negi tu Juo nepasitikėsi?
Ištrauka iš Č. H. Sperdženo knygos „Rytas ir Vakaras. Kasdieniai skaitiniai“.
