Kategorija: Dž. Č. Railis. Evangelijos pagal Matą apmąstymai

Sabatui pasibaigus, auštant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalietė ir kita Marija atėjo pažiūrėti kapo. Ir štai kilo smarkus žemės drebėjimas, nes Viešpaties angelas, nužengęs iš dangaus, atėjo, nurito akmenį nuo angos, ir atsisėdo ant jo. Jo išvaizda buvo tarsi žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas. Išsigandę jo, sargybiniai ėmė drebėti ir sustingo lyg negyvi. O angelas tarė moterims: „Nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nėra! Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur Viešpats gulėjo. Ir skubiai duokite žinią Jo mokiniams: „Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją; tenai Jį pamatysite“. Štai aš jums tai pasakiau“. Jos skubiai paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams. Joms beeinant pranešti mokiniams, štai Jėzus sutiko jas ir tarė: „Sveikos!“ Jos priėjo, apkabino Jo kojas ir pagarbino Jį. Jėzus joms tarė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys“. (Mt 28, 1-10)

 Pagrindinė šių eilučių tema yra mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš mirusių. Tai viena tų tiesų, kurios sudaro patį krikščionybės pagrindą, todėl ji sulaukia ypatingo visų keturių evangelijų dėmesio. Visi keturi evangelistai smulkiai aprašo, kaip Viešpats buvo nukryžiuotas ir ne mažiau tiksliai – kaip Jis prisikėlė. Skaityti toliau: Evangelijos pagal Matą 28 skyriaus 1-10 eilutės

10 Sušaukęs minią, Jis kalbėjo: „Klausykite ir supraskite! 11 Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų“. 12 Tada priėję Jo mokiniai pranešė: „Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino, išgirdę tuos žodžius?“ 13 Jis atsakė: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas. 14 Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris“. 15 Tuomet Petras paprašė Jo: „Išaiškink mums tą palyginimą“. 16 Jėzus atsakė: „Ar jūs dar nesuprantate?! 17 Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan? 18 O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų. 19 Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai. 20 Šitie dalykai suteršia žmogų, o valgymas neplautomis rankomis žmogaus nesuteršia“.

Šioje ištraukoje yra du pribloškiantys Viešpaties Jėzaus posakiai. Vienas jų susijęs su netikru mokymu, kitas – su žmogaus širdimi. Jie abu verti deramo dėmesio.

Dėl klaidingo mokymo Viešpats sako, kad mūsų pareiga jam priešintis; kad galiausiai visiškas jo sunaikinimas – garantuotas; kad jį skleidžiantys mokytojai turi būti palikti. Jis sako: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas. Palikite juos!“ Skaityti toliau: Evangelijos pagal Matą 15 skyriaus 10–20 eilutės

¹⁶ „Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams: ¹⁷ „Mes jums grojome, o jūs nešokote. Mes giedojome raudas, o jūs neraudojote“. ¹⁸ Atėjo Jonas, nevalgus ir negeriantis, tai jie sako: „Jis demono apsėstas“. ¹⁹ Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis, tai jie sako: „Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis“. Bet išmintį pateisina jos vaikai“. ²⁰ Tada Jis pradėjo priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaryta daugumas Jo stebuklų, kad jie neatgailavo: ²¹ „Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų įvykę tokių stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atgailavę su ašutine bei pelenuose. ²² Todėl sakau jums: Tyrui ir Sidonui bus lengviau teismo dieną negu jums! ²³ Ir tu, Kafarnaume, išaukštintas iki dangaus, nugarmėsi iki pragaro! Jeigu Sodomoje būtų įvykę tokių stebuklų, kokių įvyko tavyje, ji būtų išlikusi iki šios dienos. ²⁴ Todėl sakau jums: Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną negu tau“.

Šie Viešpaties Jėzaus pamokymai visų pirma buvo skirti žydų tautai Jo gyvenimo šioje žemėje laikais. Tačiau jie daug ką sako ir mūsų kartai. Atskleisdami kai kurias žmogaus charakterio savybes, jie mums rodo, kokiame pavojuje šiandien yra atsidūrę daugelis nemirtingų sielų. Skaityti toliau: Evangelijos pagal Matą 11 skyriaus 16–24 eilutės

¹⁶ Vakarui atėjus, žmonės sugabeno pas Jėzų daug demonų apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir išgydė visus ligonius, ¹⁷ kad išsipildytų, kas buvo pasakyta per pranašą Izaiją: „Jis pasiėmė mūsų negalias ir nešė mūsų ligas“. ¹⁸ Matydamas aplinkui didžiulę minią, Jėzus įsakė irtis į kitą krantą. ¹⁹ Tuomet priėjo vienas Rašto žinovas ir tarė Jam: „Mokytojau, aš seksiu paskui Tave, kur tik Tu eisi!“ ²⁰ Jėzus jam atsakė: „Lapės turi urvus, padangių paukščiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“. ²¹ Kitas Jo mokinys prašė: „Viešpatie, leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti“. ²² Bet Jėzus atsakė: „Sek paskui mane ir palik mirusiems laidoti savo numirėlius“. ²³ Jėzus įlipo į valtį, ir mokiniai paskui Jį. ²⁴ Ir štai ežere pakilo smarki audra, ir bangos liejo valtį. O Jis miegojo. ²⁵ Mokiniai pripuolę ėmė Jį žadinti, šaukdami: „Viešpatie, gelbėk mus, žūvame!“ ²⁶ Jis jiems tarė: „Kodėl jūs tokie bailūs, mažatikiai?“ Paskui Jis atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu. ²⁷ Žmonės stebėjosi ir kalbėjo: „Kas Jis per vienas, kad net vėjai ir ežeras Jo klauso?“

Pirmoje šios ištraukos dalyje matome stulbinančią mūsų Viešpaties išmintį, atsiskleidžiančią Jam bendraujant su tais, kurie išsakė norą būti Jo mokiniais. Šios eilutės nušviečia vieną dalyką, kuris mūsų dienomis dažnai klaidingai suprantamas, todėl vertas šiek tiek daugiau dėmesio.

Kažkoks Rašto žinovas pasisiūlo sekti mūsų Viešpatį, kad ir kur šis eitų. Pasiūlymas išties išskirtinis, turint galvoje klasę, kuriai priklausė tas žmogus, ir laiką, kuriuo jis buvo išsakytas. Tačiau į pasiūlymą išskirtinai buvo ir atsakyta. Jis nebuvo tiesiogiai priimtas, tačiau nebuvo ir kategoriškai atmestas. Mūsų Viešpats į jį atsako rimtai: „Lapės turi urvus, padangių paukščiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti.“ Skaityti toliau: Evangelijos pagal Matą 8 skyriaus 16–27 eilutės