Mes puikiai suprantame, kad tai pati sudėtingiausia mūsų temos dalis, ir todėl kituose puslapiuose ją išsamiau panagrinėsime, o dabar, prieš imdamiesi problemą nagrinėti iš pagrindų, bendrais žodžiais aptarsime Dievo valdžios žmonėms faktą.
Mes susiduriame būtinybe rinktis vieną iš dviejų: Dievas vadovauja arba Jam vadovauja, Dievas viešpatauja arba Jam viešpatauja, Dievo viršus arba žmonių viršus. Argi sunku pasirinkti vieną iš dviejų? Nejaugi sakysime, kad žmogus tiek nesuvaldomas padaras, kad jis nepavaldus Dievui? Nejaugi sakysime, kad nuodėmė tiek atitolino nusidėjėlį nuo Šventojo, kad jis už Dievo teismingumo ribų? O gal sakysime, kad žmogui duota moralinė atsakomybė, todėl Dievui jokiu būdu nevalia jo valdyti, bent bandomuoju laikotarpiu? Nejaugi darytina išvada, kad kūniškas žmogus nusikalto prieš dangų, sukilo prieš Dievo valdžią ir todėl Dievas nebegali įgyvendinti savo sumanymo per jį? Galvoje turime ne tai, kad jis gali panaikinti piktadarių veiksmų padarinius, ne tai, kad vis dėlto nedorėliai stos prieš Jo teismą, idant išgirstų nuosprendį (tuo tiki daugybė nekrikščionių), o tai, kad Jam visiškai pavaldus ir kiekvienas paties nedoriausio Jo pavaldinio veiksmas, kad iš tikrųjų veikėjas, nors pats to nežinodamas, vykdo slaptus Aukščiausiojo potvarkius. Ar ne taip buvo su Judu? O ar negalima pasirinkti kokio įdomesnio atvejo? Jeigu arkangelas vykdė Dievo nutarimą, tai argi sunku patikėti, kad taip yra visų maištininkų atveju? Skaityti toliau: Apie Dievo visavaldystę žmonių vaikams