Dane Ortlund

Ieškokite VIEŠPATIES, kol Jis leidžiasi randamas, šaukitės Jo, kol Jis arti! Tepalieka nusikaltėlis savo kelią, ir nedorėlis savo mintis, ir teatsiverčia į Viešpatį, kad Tas jo pasigailėtų, į mūsų Dievą, nes Jis dosniai atleidžia. „Nes mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai, – sako VIEŠPATS. – Kaip dangūs aukštesni už žemę, taip mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys – už jūsų mintis.“
Izaijo 55, 6–9; Algirdo Jurėno vert.
Dievas ragina mus Jo ieškoti, Jo šauktis ir netgi kviečia nedorėlius sugrįžti pas Viešpatį. Kas įvyksta, kai mes taip ir padarome? Dievas „mūsų pasigaili“. Tada, pasitelkus hebrajų poezijos paraleles, mums dar kartą pabrėžiama, kad Dievas bus mums gailestingas – „nes Jis dosniai atleidžia“. Tai išties didelė paguoda mums, kai kartais nuklystame nuo Tėvo, ieškodami sielos ramybės kur nors kitur, tik ne Jo glėbyje ir pamokymuose.
Skaityti toliau: Jo keliai – ne mūsų keliai

