34 „Saugokitės, kad jūsų širdys nebūtų apsunkintos nesaikingumo, girtavimo ir gyvenimo rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai.
35 It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus.
36 Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad būtumėt palaikyti vertais išvengti visko, kas įvyks, ir stoti prieš Žmogaus Sūnų.“
37 Taip Jėzus dienomis mokydavo šventykloje,o naktis praleisdavo vadinamajame Alyvų kalne.
38 Ir nuo ankstyvo ryto visi žmonės rinkdavosi Jo pasiklausyti šventykloje.
Evangelija pagal Luką 21, 34-38
Šiomis eilutėmis užbaigiama didžioji Viešpaties Jėzaus Kristaus pranašystė. Ištraukos žodžiai – puikus atsakymas tiems, kurie mano, jog nagrinėti neišsipildžiusią pranašystę tėra jokios naudos neduodančios spėlionės. Sunku būtų rasti praktiškesnę, aiškesnę, suprantamesnę ir labiau sąžinę ištiriančią ištrauką, negu tik ką perskaityta.
Pasimokykime, kad šiame pasaulyje nuo dvasinių pavojų neapsaugoti net ir patys švenčiausieji tikintieji. Viešpats sako savo mokiniams: „Saugokitės, kad jūsų širdys nebūtų apsunkintos nesaikingumo, girtavimo ir gyvenimo rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai.“
Šis raginimas turėtų parodyti ir begalinę nuo pasaulio atsiribojusios dvasios svarbą. Kasdieniai rūpesčiai eina greta nesaikingumo ir girtuoklystės. Besaikis valgymas ir gėrimas – ne vienintelis mūsų sielai kenkiantis kraštutinumas. Besaikis rūpestis nekenksmingais šio gyvenimo dalykais lygiai taip pat pražūtingas mūsų dvasinei gerovei ir nuodingas mūsų vidiniam žmogui. Niekada, niekada nepamirškime, kad leistini dalykai mus gali dvasiškai sužlugdyti lygiai taip pat, kaip ir atviros ydos. Laimingas, kuris išmoko laisva ranka laikytis šio pasaulio ir tikėti, kad, pirmiau ieškant Dievo karalystės, visa kita bus pridėta (Mt 6, 33).
Antra, pasimokykime, kad antrasis Viešpaties atėjimas bus nepaprastai staigus. Parašyta, kad „it žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus“. Kaip gyvūnas staiga pagaunamas netikėtai ant jo užmetus tinklą, kaip žaibo blyksnis netikėtai perskrodžia dangų griaustiniui dar nesudundėjus, kaip vagis neįspėjęs nelauktai ateina naktį, toks netikėtas ir staigus bus antrasis Žmogaus Sūnaus atėjimas.
Dievas sąmoningai nuslėpė nuo mūsų tikslų Viešpaties Jėzaus Kristaus sugrįžimo į šį pasaulį laiką. „Tos dienos ir valandos niekas nežino.“ Tačiau visas Šv. Raštas aiškiai ir neklystamai moko vieno – kad ir kada pasirodys Kristus, tai bus staigus ir netikėtas įvykis. Pasaulis gyvens kaip gyvenęs. Kaip Sodomos dienomis ir prieš tvaną žmonės „valgė, gėrė, vedė ir tekėjo“.
Nėra nė vienos nuodėmės, į kurią negalėtų pulti didis šventasis. Nėra nė vieno didžio šventojo, kuris negalėtų pulti į didelę nuodėmę.
Net nedaugelis tikinčiųjų aiškiai suvoks tą didį įvykį ir gyvens tik laukimu. Visa pasaulio eiga akimirksniu sustos. Pasirodys karalių Karalius. Mirusieji bus prikelti, gyvieji pakeisti. Netikėjimas išnyks. Daugybė žmonių pernelyg vėlai pažins tiesą. Pasaulis su visais savo niekniekiais ir šešėliais bus nusviestas šalin. Tikrovė parodys savo tikrąjį baisų veidą. Visa tai įvyks staiga, be įspėjimo, be užuominos pasirengti. „It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus.“Dievo tarnas būtinai turi suprasti, kad tikinčiam žmogui dera tik vienas gyvenimo būdas – būti nuolat pasirengus sutikti Kristų. Evangelijoje neraginama atsisakyti savo žemiškojo pašaukimo ar apleisti pareigas. Neliepiama pasitraukti į atsiskyrėlio buveines ar tapti vienuoliais arba vienuolėmis. Bet iš tiesų liepiama gyventi kaip žmonėms, belaukiantiems sugrįžtančio Šeimininko. Siekiant būti pasirengusiam iš tiesų reikalaujama tik vieno – atgailauti prieš Dievą, tikėti Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir šventai kalbėti. Šiuos dalykus iš patirties žinantis krikščionis ir yra tas, kuris visada pasirengęs sutikti Viešpatį.
Galiausiai pasimokykime, kokios ypatingos tikinčiojo priedermės antrojo Kristaus atėjimo belaukiant. Viešpats jas apibendrina ir suskirsto į dvi pagrindines kategorijas. Viena iš jų yra akylumas, kita – malda. „Todėl visą laiką budėkite, – sako Jis, – ir melskitės.“
Dievo tarnas būtinai turi suprasti, kad tikinčiam žmogui dera tik vienas gyvenimo būdas – būti nuolat pasirengus sutikti Kristų.
Turime budėti. Privalome būti budrūs kaip gyvenantys priešo teritorijoje. Turime prisiminti, kad mus supa blogis, jis šalia mūsų ir mumyse tūno. Mes kasdien privalome kovoti su apgaulinga širdimi, viliojančiu pasauliu ir smarkiai besidarbuojančiu velniu. O prisiminę apsiginkluoti visais Dievo ginklais ir saugotis dvasinio mieguistumo. „Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs!“ (1 Tes 5, 6)
Turime visą laiką melstis. Nuolat puoselėti įprotį melstis dalykiškai, iš tikrųjų. Kasdien privalome kalbėtis su Dievu ir kasdien kartu su Juo apmąstyti savo sielos būklę. Ypač melsti malonės nusimesti visas naštas, viską, kas trukdo pasirengti susitikimui su Viešpačiu. O svarbiausia – su dievotu pavydu sergėkime savo maldos įpročius ir saugokimės, kad nesimelstume paviršutiniškai ar trumpintume savo maldas.
Baikime nagrinėti šią ištrauką nuoširdžiai pasiryžę Dievo pagalba gyventi taip, kaip parašyta. Jei tikime, kad Kristus grįžta, pasiruoškime Jį pasitikti. „Jeigu tai suprantate, būsite palaiminti taip elgdamiesi“ (Jn 13, 17).
Ištrauka iš knygos Evangelijos pagal Luką apmąstymai (II tomas), Dž. Č. Railis
Išleido VšĮ Reformatų literatūros centras
https://reformatuknygos.lt/komentarai-lt/1039-evangelijos-pagal-luka-apmastymai-ii-tomas.html