Pamokos tikintiesiems: kaip gyventi laukiant Viešpaties

34 „Saugokitės, kad jūsų širdys nebūtų apsunkintos nesaikingumo, girtavimo ir gyvenimo rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai.
35 It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus.
36 Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad būtumėt palaikyti vertais išvengti visko, kas įvyks, ir stoti prieš Žmogaus Sūnų.“
37 Taip Jėzus dienomis mokydavo šventykloje,o naktis praleisdavo vadinamajame Alyvų kalne.
38 Ir nuo ankstyvo ryto visi žmonės rinkdavosi Jo pasiklausyti šventykloje.

Evangelija pagal Luką 21, 34-38

Šiomis eilutėmis užbaigiama didžioji Viešpaties Jėzaus Kristaus pranašystė. Ištraukos žodžiai – puikus atsakymas tiems, kurie mano, jog nagrinėti neišsipildžiusią pranašystę tėra jokios naudos neduodančios spėlionės. Sunku būtų rasti praktiškesnę, aiškesnę, suprantamesnę ir labiau sąžinę ištiriančią ištrauką, negu tik ką perskaityta.
Pasimokykime, kad šiame pasaulyje nuo dvasinių pavojų neapsaugoti net ir patys švenčiausieji tikintieji. Viešpats sako savo mokiniams: „Saugokitės, kad jūsų širdys nebūtų apsunkintos nesaikingumo, girtavimo ir gyvenimo rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai.“


Šis raginimas turėtų parodyti ir begalinę nuo pasaulio atsiribojusios dvasios svarbą. Kasdieniai rūpesčiai eina greta nesaikingumo ir girtuoklystės. Besaikis valgymas ir gėrimas – ne vienintelis mūsų sielai kenkiantis kraštutinumas. Besaikis rūpestis nekenksmingais šio gyvenimo dalykais lygiai taip pat pražūtingas mūsų dvasinei gerovei ir nuodingas mūsų vidiniam žmogui. Niekada, niekada nepamirškime, kad leistini dalykai mus gali dvasiškai sužlugdyti lygiai taip pat, kaip ir atviros ydos. Laimingas, kuris išmoko laisva ranka laikytis šio pasaulio ir tikėti, kad, pirmiau ieškant Dievo karalystės, visa kita bus pridėta (Mt 6, 33).


Antra, pasimokykime, kad antrasis Viešpaties atėjimas bus nepaprastai staigus. Parašyta, kad „it žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus“. Kaip gyvūnas staiga pagaunamas netikėtai ant jo užmetus tinklą, kaip žaibo blyksnis netikėtai perskrodžia dangų griaustiniui dar nesudundėjus, kaip vagis neįspėjęs nelauktai ateina naktį, toks netikėtas ir staigus bus antrasis Žmogaus Sūnaus atėjimas.
Dievas sąmoningai nuslėpė nuo mūsų tikslų Viešpaties Jėzaus Kristaus sugrįžimo į šį pasaulį laiką. „Tos dienos ir valandos niekas nežino.“ Tačiau visas Šv. Raštas aiškiai ir neklystamai moko vieno – kad ir kada pasirodys Kristus, tai bus staigus ir netikėtas įvykis. Pasaulis gyvens kaip gyvenęs. Kaip Sodomos dienomis ir prieš tvaną žmonės „valgė, gėrė, vedė ir tekėjo“.

Nėra nė vienos nuodėmės, į kurią negalėtų pulti didis šventasis. Nėra nė vieno didžio šventojo, kuris negalėtų pulti į didelę nuodėmę.

Net nedaugelis tikinčiųjų aiškiai suvoks tą didį įvykį ir gyvens tik laukimu. Visa pasaulio eiga akimirksniu sustos. Pasirodys karalių Karalius. Mirusieji bus prikelti, gyvieji pakeisti. Netikėjimas išnyks. Daugybė žmonių pernelyg vėlai pažins tiesą. Pasaulis su visais savo niekniekiais ir šešėliais bus nusviestas šalin. Tikrovė parodys savo tikrąjį baisų veidą. Visa tai įvyks staiga, be įspėjimo, be užuominos pasirengti. „It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus.“Dievo tarnas būtinai turi suprasti, kad tikinčiam žmogui dera tik vienas gyvenimo būdas – būti nuolat pasirengus sutikti Kristų. Evangelijoje neraginama atsisakyti savo žemiškojo pašaukimo ar apleisti pareigas. Neliepiama pasitraukti į atsiskyrėlio buveines ar tapti vienuoliais arba vienuolėmis. Bet iš tiesų liepiama gyventi kaip žmonėms, belaukiantiems sugrįžtančio Šeimininko. Siekiant būti pasirengusiam iš tiesų reikalaujama tik vieno – atgailauti prieš Dievą, tikėti Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir šventai kalbėti. Šiuos dalykus iš patirties žinantis krikščionis ir yra tas, kuris visada pasirengęs sutikti Viešpatį.


Galiausiai pasimokykime, kokios ypatingos tikinčiojo priedermės antrojo Kristaus atėjimo belaukiant. Viešpats jas apibendrina ir suskirsto į dvi pagrindines kategorijas. Viena iš jų yra akylumas, kita – malda. „Todėl visą laiką budėkite, – sako Jis, – ir melskitės.“

Dievo tarnas būtinai turi suprasti, kad tikinčiam žmogui dera tik vienas gyvenimo būdas – būti nuolat pasirengus sutikti Kristų.


Turime budėti. Privalome būti budrūs kaip gyvenantys priešo teritorijoje. Turime prisiminti, kad mus supa blogis, jis šalia mūsų ir mumyse tūno. Mes kasdien privalome kovoti su apgaulinga širdimi, viliojančiu pasauliu ir smarkiai besidarbuojančiu velniu. O prisiminę apsiginkluoti visais Dievo ginklais ir saugotis dvasinio mieguistumo. „Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs!“ (1 Tes 5, 6)


Turime visą laiką melstis. Nuolat puoselėti įprotį melstis dalykiškai, iš tikrųjų. Kasdien privalome kalbėtis su Dievu ir kasdien kartu su Juo apmąstyti savo sielos būklę. Ypač melsti malonės nusimesti visas naštas, viską, kas trukdo pasirengti susitikimui su Viešpačiu. O svarbiausia – su dievotu pavydu sergėkime savo maldos įpročius ir saugokimės, kad nesimelstume paviršutiniškai ar trumpintume savo maldas.
Baikime nagrinėti šią ištrauką nuoširdžiai pasiryžę Dievo pagalba gyventi taip, kaip parašyta. Jei tikime, kad Kristus grįžta, pasiruoškime Jį pasitikti. „Jeigu tai suprantate, būsite palaiminti taip elgdamiesi“ (Jn 13, 17).

Ištrauka iš knygos Evangelijos pagal Luką apmąstymai (II tomas), Dž. Č. Railis

Išleido VšĮ Reformatų literatūros centras

https://reformatuknygos.lt/komentarai-lt/1039-evangelijos-pagal-luka-apmastymai-ii-tomas.html

Polinkis teisti kitus

17 skyrius iš spaudai rengiamos Jerry Bridges knygos

NELIEČIAMOS NUODĖMĖS
Akistata su mūsų toleruojamomis nuodėmėmis

Polinkio teisti kitus nuodėmė yra viena iš sunkiausiai apčiuopiamų „neliečiamų“ nuodėmių, nes dažnai ją praktikuojame prisidengdami, kad uoliai siekiame to, kas teisinga. Akivaizdu, kad mes, konservatyvieji evangelikai, turime milijardus skirtingų nuomonių apie viską, pradedant teologija, elgesiu, baigiant gyvenimo būdu ir politika. Tačiau nuomonės ne tik skiriasi – savo nuomonę paprastai laikome teisingiausia. Štai čia ir prasideda bėdos dėl polinkio teisti kitus. Savo nuomones mes prilyginame tiesai.

Žinoma, polinkis teisti kitus nėra būdingas vien konservatyviesiems evangelikams. Jis plačiai paplitęs visuomenėje ir pasireiškia abiejose kultūrinės takoskyros pusėse. Gyvūnų teisių aktyvistai, deginantys medicinos tyrimus vykdančias klinikas, ekstremalieji aplinkosaugininkai, niokojantys slidinėjimo trasas, daro visa tai būtent dėl savo polinkio teisti kitus. Žmogų, kuris sako: „Jėzus nebūtų vairavęs didesnio pravažumo visureigio“, taip pat galime laikyti teisiančiu kitus, tačiau ne todėl, kad Jėzus vis dėlto būtų vairavęs tokį visureigį (esmė ne ta), bet todėl, kad šis žmogus pasakė kategorišką ir kritišką teiginį, pagrįstą vien savo asmenine nuomone. Skaityti toliau: Polinkis teisti kitus

Kas yra Evangelija?

Polas Vošeris (Paul Washer)

Šįvakar kalbėsiu apie Evangeliją. Kas iš jūsų žinote, kas yra Evangelija? Kas nors žinote? Štai keli žino. Ar suvokiate, kad tądien, kai sugrįš Jėzus Kristus, suprasite viską, ką reikia suprasti apie eschatologiją, apie antrąjį atėjimą? Viskas akimirksniu taps aišku. Visi jus dominantys klausimai bus akimirksniu atsakyti. Tačiau nepaisant to, visą amžinybę leisite danguje, bet net nepradėsite suprasti Jėzaus Kristaus Evangelijos.

Jūs gyvenate Amerikoje – šalyje, kuri užtvindyta supaprastinta Evangelija. Mes paėmėme šlovingą mūsų palaimintojo Dievo Evangeliją ir supaprastinome ją iki keturių dvasinių dėsnių ar penkių dalykų, kuriuos Dievas nori, kad žinotumėte. Jei juos perskaitote, su jais sutinkate ir pabaigoje sukalbate maldelę, sveikiname – jūs krikščionis. Tai ne Jėzaus Kristaus Evangelija. Jėzaus Kristaus Evangelija ne tokia.

Amerika ir Amerikos krikščionybė tokia veikli, tokia triukšminga. Tik ar turime nors kiek supratimo bent apie krikščionybės ištakas?

Pasak Šventojo Rašto, didžiausias dalykas, kurį gali pažinti žmogus, yra Dievas. Jei dabar kiekvienam duočiau popieriaus lapą ir paprašyčiau parašyti pastraipą, kurioje apibūdintumėte kiekvieną Dievo savybę, ar jas žinotumėte? Ar jūs, kaip krikščionis, mokotės to, kas svarbu? Kai nebeturite krikščionybės esmės, jos galios ir tiesos, jums reikia ją palaikyti visokiausiais dirbtiniais dalykais. Taip Jėzaus Kristaus Bažnyčia paverčiama milžinišku krikščionišku centru tik tam, kad susirinktų žmonės.

Šioje šalyje įvyks vienas iš dviejų dalykų – atgimimas arba teismas. Tik žinokite, kad teismas prasideda ne nuo liberalių politikų ar ištvirkusio Holivudo, o nuo Bažnyčios. Bet čia kyla dar vienas svarbus klausimas. Tai kur toji Bažnyčia? Kas yra Bažnyčia?

Galiu pasakyti, kad dažniausiai tai, kas šiandien vadinama Bažnyčia, nėra Bažnyčia, nes tikroji Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra tikėti Juo, atgailauti dėl nuodėmių, augti šventumu ir meile. Jėzaus Kristaus Bažnyčia nėra egocentriška ir nesiekia pasireikšti, o pamiršta save ir Dievo vardu eikvojasi kitų labui. Skaityti toliau: Kas yra Evangelija?

„Ištirkite save“

Pamokslas, kuris papiktino daugelį

Polas Vošeris (Paul Washer), 2006 m. gegužės 22 d.

(2 Kor 13, 51; 1 Jn)

Šįvakar pasakysiu pamokslą, kuris papiktino nesuskaičiuojamą daugybę bažnytininkų. Jis papiktino daugybę vyresnio amžiaus žmonių. Jis papiktino daugybę jaunų žmonių. Daugelis jaunuolių, kuriems pasakiau šį pamokslą, baisiai įširdo, bet klausydami jo labiausiai niršo tų jaunuolių tėvai.

Pamačiau kai ką, kas mane ganėtinai nustebino: jei tėvams pavyksta išpešti iš savo vaikų tam tikrą pareiškimą, kad šie išpažįsta tikį Jėzų Kristų, tėvai atkakliai laikosi to pareiškimo ir jis jiems teikia užtikrinimą bei džiaugsmą. O jei kas ateina ir tuo suabejoja, tėvai iškart sunerimsta. Atrodo, kad mums geriau laikytis įsitvėrus apgaulingos vilties nei išgirsti tiesą.

Daugelis nė nenori klausytis tiesos, nes ji pakerta turimą apgaulingą viltį, kad jų vaikai eina į dangų, kai iš tikrųjų visai ne. Tiek daug krikščionių – Amerikos krikščionių – mano esą susitaikę su Dievu, išgelbėti, nes taip jiems pasakė pamokslininkas, kuriam derėjo daugiau laiko praleisti nagrinėjant Bibliją ir mažiau – pamokslaujant.

Visame pasaulyje, o ypač šioje šalyje, girdžiu žmones tvirtinant esą jie išgelbėti. Kai paklausiu, iš kur jie žino, kad yra išgelbėti, jie man atsako, kad tuo tiki. Tik niekas neužduoda jiems kito klausimo: „Iš kur žinai, kad tiki?“

Skaityti toliau: „Ištirkite save“

Atgimimas ir savęs išsižadėjimas

(kol nesuprasite pirmojo, nesuprasite ir pastarojo)

Polas Vošeris (Paul Washer), 2006 m. kovo 8 d.

Ez 36, 22–27; Mt 13, 44.

Biblijoje atsiverskite Evangelijos pagal Matą 13 skyriaus 44 eilutę:

„Dangaus karalystė panaši į dirvoje paslėptą lobį. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą. Dangaus karalystė dar panaši į pirklį, ieškantį gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį.“

Melskimės:

Tėve, ateinu pas Tave Tavo sūnaus, Jėzaus Kristaus, vardu ir žinau, kad girdi mane. Viešpatie, šiandien esu silpnas ir virpu. Tu suteikei man didelę garbę šiandien stovėti čia, prieš kur kas pranašesnius už mane brolius ir seseris. Kvailių ir nemokšų silpnume pasirodyk esąs labai stiprus. Pasirodyk esąs išmintingas. Padėk mums šiandien. Tenebūna tai tuščiai praleistas laikas. Tiek daug pamokslų, tiek daug žodžių. Viešpatie, geriau užsimerkęs mėtysiu akmenis į Tavo duris tol, kol atsakysi. Perplėšk dangų ir nuženk. Pasirodyk savo galioje. Sukelk reformaciją ir prabudimą. Padaryk savo nuotaką šlovingą. Padėk jai. Padėk tiems vyrams, kuriems patikėjai savo nuotaką, ja labai rūpintis. Vesk mus amžinuoju keliu. Padaryk mus išmintingais Rašto žinovais. Tegimsta iš seno ir naujo geri dalykai. Įdėk į mūsų visų širdis norą pristatyti Tau nuotaką be dėmės. Verčiau liksiu čia. Viešpatie, padėk man, Jėzaus vardu. Amen.

Prieš pradėdamas turiu pasakyti, kad esu netekęs žado. Tai ne spektaklis. Labai bijau Dievo, kad vaidinčiau, bet šiai kalbai ruošiausi visą praeitą savaitę. Iki pat praeito vakaro dirbau, rašiau ir plėšiau ką parašęs. Vakar vakare 11 valandą po susitikimo nuėjau į savo kabinetą, atėjo žmona ir paklausė: „Kas čia dabar? Maniau eini miegoti.“

Aš atsakiau: „Ne, visai nieko neparašiau kalbai, nė žodžio.“ Tada žmona tarė: „Tai pasimatysime ryte.“

Turiu mokyti apie savęs išsižadėjimą, o Šventajame Rašte tiek daug visko, ko neišmokysi, nes reikia sudėti pamatus, o daugelis pamatų yra subyrėję. Aplink mus tiek daug sudaužytų ir sugriautų kolonų, kad net nežinau nuo ko pradėti. Net nežinau nuo ko pradėti? Nuo ko pradėti? Nuo savęs išsižadėjimo. Ko jūs mokote apie jį? Skaityti toliau: Atgimimas ir savęs išsižadėjimas

error: Atsiprašome, tekstas skirtas tik skaityti.