Laiminga santuoka – įmanoma?

– Tiesiog nemaniau, kad viskas taip susiklostys, – tarė Merė. Ji atrodė visiškai išsekusi ir prislėgta. O Semas buvo piktas. Jis neturėjo jokio noro dabar sėdėti mano kabinete ir kalbėti apie santuokos reikalus. Tiesą sakant, jam nepatiko net pats faktas, kad yra vedęs Merę. Ir vis dėlto jis – jos vyras!

– Penkiolika metų… penkiolika metų! Ir štai kuo viskas pavirto!

Merė nieko į tai neatsakė, tiesiog sėdėjo ir raudojo.

Pažvelgęs į Semą ir Merę, supratau, kad taip buvo ne visada. Esu klausęsis daugybės sutuoktinių, svarstančių apie savo santuokos ateitį, ir dažniausiai mane labai nuvildavo sutuoktinių tikrovės neatitinkantys lūkesčiai vienas kito atžvilgiu.

Skaityti toliau: Laiminga santuoka – įmanoma?

5 mitai apie santuoką

Mitas nr. 1: Santuoka išlaisvins tave iš nuodėmės.

Daugelis santuoką ištinkančių sunkumų nėra tyčiniai ar asmeniniai. Dažniausiai su jais susiduriate ne todėl, kad sutuoktinis padarė kažką tyčia, kad apsunkintų jums gyvenimą, nors, smarkiai susipykus pasitaiko ir taip. Visgi dažniausiai jus paveikia žmogaus, su kuriuo gyvenate, nuodėmės, silpnybės ar nesėkmės.

Tam tikrais atvejais ir jūs elgiatės savanaudiškai, tam tikrose situacijose pasakote įžeidžių žodžių. Kiekvienoje šeimoje pasitaiko pavydo, kartėlio ir konfliktų. Jūs to neišvengsite, nes esate nusidė­jėlis, susituokęs su kitu nusidėjėliu.

Susidūrę su savo vyro ar žmonos nuodėme, silpnybe ar nesėkme, nemanykite, kad tai atsitiktinumas, kiekvieną kartą tai – Dievo malonė. Dievas myli jūsų sutuoktinį ir tvirtai apsisprendęs iš savo malonės jį (ar ją) pakeisti; jus Jis pasirinko kaip vieną iš pa­grindinių tobulinimo įrankių, todėl Jis privers jus pamatyti, išgirsti ir pajusti sutuoktinio poreikį keistis, kad ir jūs galėtumėte dalyvauti Dievo atliekamame jo (ar jos) išgelbėjimo darbe.

Skaityti toliau: 5 mitai apie santuoką

Apgaubtas silpnumo

Dane Ortlund

Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu. Kiekvienas vyriausiasis kunigas imamas iš žmonių ir skiriamas atstovauti žmonėms pas Dievą, kad aukotų dovanas ir aukas už nuodėmes. Jis gali atjausti nežinančius ir klystančius, nes ir pats yra apgaubtas silpnumo.
Laiškas hebrajams 4, 16 – 5, 2

Laiško hebrajams 5 skyriaus 2 eilutėje autorius, teigdamas, kad Jėzus „gali švelniai elgtis su nežinančiaisiais ir klystančiaisiais“, tu­rėjo omenyje, kad Jėzus gailestingai, su užuojauta elgiasi su visais nusidėjėliais, kurie tik ateina pas Jį, nepaisydamas, kokias ir kokio bjaurumo nuodėmes jie padarė. Švelnų Jėzaus elgesį su nusidėjėliais lemia ne nuodėmės dydis, bet tai, ar nusidėjėlis ateina pas Jį. Kad ir kaip nusidėjome, su mumis Jis elgiasi gailestingai.

Skaityti toliau: Apgaubtas silpnumo

Turtingas gailestingumo

Dane Ortlund


Ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis, kuriuose kadaise gyvenote pagal šio pasaulio būdą, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, kuri dabar veikia neklusnumo vaikuose. Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geiduliais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti. Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš savo didžios meilės, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, atgaivino kartu su Kristumi, – malone jūs esate išgelbėti, – prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje.

Laiškas efeziečiams 2, 1-6

Niekur kitur Biblijoje neteigiama, kad Dievas yra ko nors turtingas. Vienintelis dalykas, kuo Jis, pasak Šventojo Rašto, turtingas, yra gailestingumas. Ką tai reiškia? Vadinasi, Dievas yra kitoks, negu mes pirmiausia tikime, kad Jis yra. Vadinasi, krikščioniui tenka gyventi nuolat atsikratant drungnų minčių apie Dievo gerumą. Vykdydamas teisingumą, Dievas yra griežtas; išliedamas gailestingumą, Dievas yra dosnus.

Skaityti toliau: Turtingas gailestingumo

Jo keliai – ne mūsų keliai

Dane Ortlund

Ieškokite VIEŠPATIES, kol Jis leidžiasi randamas, šaukitės Jo, kol Jis arti! Tepalieka nusikaltėlis savo kelią, ir nedorėlis savo mintis, ir teatsiverčia į Viešpatį, kad Tas jo pasigailėtų, į mūsų Dievą, nes Jis dosniai atleidžia. „Nes mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai, – sako VIEŠPATS. – Kaip dangūs aukštesni už žemę, taip mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys – už jūsų mintis.“
Izaijo 55, 6–9; Algirdo Jurėno vert.

Dievas ragina mus Jo ieškoti, Jo šauktis ir netgi kviečia nedorėlius sugrįžti pas Viešpatį. Kas įvyksta, kai mes taip ir padarome? Dievas „mūsų pasigaili“. Tada, pasitelkus hebrajų poezijos paraleles, mums dar kartą pabrėžiama, kad Dievas bus mums gailestingas – „nes Jis dosniai atleidžia“. Tai išties didelė paguoda mums, kai kartais nuklystame nuo Tėvo, ieškodami sielos ramybės kur nors kitur, tik ne Jo glėbyje ir pamokymuose.

Skaityti toliau: Jo keliai – ne mūsų keliai

error: Atsiprašome, tekstas skirtas tik skaityti.