„<…> nuo amžių Tu esi!“
Psalmių 93, 2
Kristus yra amžinas. Apie Jį galime giedoti kartu su Dovydu: „Tavo sostas, o Dieve, stovės per amžius“. Džiaukis, tikintysis, Jėzumi Kristumi: Jis toks pat vakar, šiandien ir per amžius. Jėzus visuomet buvo. Kūdikis, gimęs Betliejuje, susijungė su Žodžiu, buvusiu nuo pradžios, kuriuo viskas buvo sukurta. Vardas, kuriuo Kristus apreiškė save Jonui Patmo saloje, buvo „Tas, Kuris yra, Kuris buvo ir Kuris ateis“. Jei Jis nebūtų Dievas nuo amžių, tai Jo nemylėtume, nejaustume, kad Jis turi dalį amžinosios meilės – visų Sandoros palaiminimų šaltinio. Bet jeigu Jis buvo su Tėvu visą amžinybę, vadinasi, Jis amžinai mus myli, taip pat kaip Tėvas ir Dvasia. Jei mūsų Viešpats visuomet buvo, tai Jis ir yra per amžius. Jėzus nėra miręs: „Jis amžinai gyvas, kad užtartų mus“. Kreipkis į Jį kada tik reikia, nes Jis vis dar nori tave palaiminti. Jėzus, mūsų Viešpats, visada bus. Jei iš Dievo malonės sulauksi septyniasdešimt metų, pamatysi, kad Jo apvalanti versmė vis dar atvira ir Jo brangus kraujas neprarado savo jėgos. Tu pamatysi, kad Kunigas, pripildęs gydomąjį šaltinį savo krauju, gyvena tam, kad nuplautų visas tavo nedorybes. Kai beliks paskutinė kova, pamatysi, kad tavo pergalingo Vado ranka nepasilpo – gyvasis Gelbėtojas pradžiugins savo mirštantį šventąjį. Atėjęs į dangų, rasi Jį ten jaunatviškai gaivų, ir visą amžinybę Viešpats Jėzus savo tautai bus džiaugsmo, gyvenimo ir šlovės šaltinis. O, kad pasisemtumėme gyvojo vandens iš to šulinio! Jėzus visuomet buvo, Jis visuomet yra, Jis visuomet bus. Jo charakteris, visi darbai, visa galybė, noras laiminti, guosti, saugoti ir vainikuoti savo išrinktuosius yra amžini.
Ištrauka iš Č. H. Sperdženo knygos „Rytas ir Vakaras. Kasdieniai skaitiniai“.
