Tą 1853 metų gruodžio 18-osios sekmadienio rytą Čarlzas Hadonas Sperdženas, tuomet netašytas devyniolikmetis kaimietis, pirmą kartą pamokslavo Niu Park Stryto koplyčioje. Suzana Tompson viešėjo pas senuosius Olney, bet į pamaldas nėjo, nors, kaip ir daugelį kitų, pasklidusios kalbos apie eksperimentą pakviesti kaimo vaikiną stoti prie Bendžamino Kyčo (Benjamin Keach), dr. Gilo (Gill) ir dr. Ripono (Rippon) sakyklos, ją sudomino. Olney šeimos nariai, grįžę iš rytinių pamaldų, gyrė pamokslininką ir kartu su kitais bendruomenės nariais buvo pasiryžę padaryti viską, kad vakare daug tuščių vietų, kurios akivaizdžiai trikdė ir jaudino jaunąjį tarnautoją, būtų užpildytos. Į Niu Park Stryto koplyčią buvo pakviesti draugai, pažįstami, ir vakare bažnyčia iš tiesų prisipildė.
Ten buvo ir Suzana Tompson – ne tiek savo valia, kiek norėdama įtikti draugams. Mat turėdama griežtą supratimą apie padorumo taisykles prie sakyklos, ji nejautė jokio išankstinio prielankumo tam – ir dar tokiam jaunam! – kuris drįso tas taisykles pažeisti. Koplyčia buvo sausakimša, žmonės šurmuliavo, ir visų akys, įskaitant jaunosios merginos, buvo nukreiptos į sakyklą. Pagaliau durys sienoje atsivėrė, ir skubiu žingsniu įžengė pamokslininkas. S. Tompson apstulbo. Jis visiškai neatitiko jos įsivaizdavimų, kaip turi atrodyti pamokslininkas. Buvo akivaizdu, kad Čarlzas Hadonas Sperdženas iš kaimo. Ji būtų galėjusi tai pasakyti iškart, net jeigu nežinotų. Kiekviena jo drabužių detalė liudijo kaimo siuvėjo rankų darbą. Skaityti toliau: Ištrauka iš Suzanos Sperdžen biografijos. Pirmasis susitikimas su Č. H. Sperdženu