Į šiuolaikinių krikščionių gretas, visai nepasiskelbęs, daugelio nepastebėtas, įžengė naujasis kryžius. Jis panašus į senąjį, bet tuo pat metu skiriasi nuo jo. Jų panašumas – paviršutiniškas, tačiau skirtumas – esminis.
Iš šio naujojo kryžiaus išteka ir naujojo gyvenimo filosofija, o iš naujojo gyvenimo filosofijos išplaukia nauja evangeliškoji praktika – nauji bažnyčios susirinkimo ir nauji pamokslų būdai. Šis naujasis evangelizavimas naudoja tą pačią kalbą, kaip ir senasis, tačiau turinys bei akcentai jame yra visiškai kitokie.