„Pilotas Jo paklausė: “O kas yra tiesa?!” Po šių žodžių jis vėl išėjo pas žydus…“ (Jn 18, 38)
Mūsų dienomis žmonės neretai klausia: „kas yra tiesa?“ Šia tema daug diskutuojama; kartais tiesos paieškomis vienu ar kitu klausimu užsiėmę netgi ištisi institutai.
Mes dažnai kalbame, kad netikintys žmonės nežino tiesos nei apie save, nei apie Dievą. Tai, žinoma, tiesa. Bet ar visi mes, krikščionys, žinome, kaip vaikščiojame prieš Dievą? Ne kaimyno – jo gyvenimą lengviausia kritikuoti. Bet kaip Dievas žiūri į mus? Ar mus domina tiesa šiuo klausimu?
Jėzus Kristus sakė, kad daugelis krikščionių ateis prie Rojaus vartų ir bels bei prašys įleisti juos į vidų, bet išgirs šiuos žodžius: „Eikite šalin nuo Manęs, Aš nepažįstu jūsų“. Kaip gi nutiko šitaip, kad žmonės, kurie vadinasi Jo vardu, pateko į tokią nepataisomą padėtį? Negi jie nežinojo, kad yra svetimi Jėzui? Gal Jėzus slėpė, kokios nuomonės Jis yra apie juos?
Vaikystėje vasarą mes išvažiuodavome į užmiestį pakvėpuoti grynu oru. Tėvas mus imdavo į mišką.
-Ar nori, sūnau, išgirsti savo balsą iš šalies?
-Noriu!
-Sušuk garsiai garsiai.
Kiek aš bešaukiau – nieko negirdėjau.
-Ne taip. Tu šuktelk ir nutilk, kad būtų tylu tylu, – ir tada tavo balsas grįš pas tave…
Kiek daug krikščionių šiandien sako: „Viešpatie! Aš myliu Tave, aš dėkoju Tau, kad aš esu Tavo vaikas!“ Sustokite! Jau daug žodžių buvo pasakyta. Paklausykite, ką dabar apie jus pasakys Viešpats. Nutilkite. Savo garsiais žodžiais jūs užgožiate Jo žodžius. Nejaugi jums neįdomu, ką Viešpats nori pasakyti apie jus asmeniškai? Paprašykite Jo šiandien: „Pasakyk, Viešpatie, tiesą apie mano dvasinę būklę. Kaip Tu žiūri į mane? Ar esi patenkintas manimi, gal aš sukeliu Tau vien tik nusivylimus?“
Likę už Dievo Karalystės durų, kuriems Jėzus pasakė: „Aš nepažįstu jūsų“,- gyvendami žemėje, matyt, nesidomėjo Jėzaus nuomone. Jie buvo patenkinti tuo, ką patys apie save manė. Būdami pasiturintys, geros sveikatos, jie manė, kad jiems viskas gerai. Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.(Mt 5, 45). Jūs naudojatės visomis gėrybėmis, bet ir nusidėjėlis neblogai gyvena, o dažnai net ir geriau už jus. Bet Viešpats į jus ir į nusidėjelį žiūri skirtingai.
Prisiminkite Pilotą: jis uždavė Jėzui klausimą, o pats net nepanoro išgirsti atsakymo – išėjo pas žydus. Jo visiškai nedomino tiesa. Jei jis iš tiesų būtų norėjęs sužinoti tiesą, nebūtų atsitraukęs kaip Bartimiejus: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs. Pasakyk man, kas yra tiesa. Kodėl tu tyli, juk aš iš tiesų noriu žinoti, kas yra tiesa? Ant manęs užkrauta didžiausia atsakomybė – paskelbti galutinį nuosprendį: atiduoti Tave mirčiai arba išlaisvinti. Aš turiu žinoti, kas yra tiesa, kad nepadaryčiau pikto nei Tau, nei sau.“ Jeigu Pilotas su tokiu troškimu būtų klausinėjęs Jėzų apie tiesą, turbūt būtų gavęs atsakymą. Bet, matyt, tiesa jam nebuvo reikalinga, todėl nesulaukęs atsakymo, jis pasišalino.
O, jei dauguma krikščionių šiandien rimtai paklaustų: „Viešpatie, pasakyk, ką Tu galvoji apie mane?“ Nuoširdžioms širdims Jėzus atsakys. Jis būtinai primins mums visus mūsų vakarykščius darbus, atkreips dėmesį į mūsų santykius šeimoje; tėvams nurodys, kur jie buvo neteisūs; vaikams – kame jie buvo nepaklusnūs. Žinoma, už kai kuriuos darbus mums bus gėda, teks paskubėti prašyti atleidimo. O kai kuriems Jis, tikriausiai, pasakys: „Jeigu neatgailausi, Aš išspjausiu tave iš Savo burnos“, – tokia yra tiesa. Tik būkite dėmesingi. Uždavę Dievui klausimą, patylėkite ir leiskite Šventąjai Dvasiai pasakyti viską, ką Ji galvoja apie jus.
Kai Viešpats atskleis tiesą apie jūsų būseną, ir jūs pamatysite save tikroje šviesoje, nereikia sakyti: „O, kiti dar blogesni už mane…“ Jūs norėjote sužinoti tiesą ne apie kaimyną, o apie save, – todėl nenueikite neišklausę jos kaip Poncijus Pilotas. Priimkite visus Viešpaties apkaltinimus ir nedelsdami paprašykite atleidimo ir iš savo artimo, ir iš Viešpaties.
„Išbandykite patys save, ištirkite patys save“ – kviečia Viešpats. Ne bėda, jei dėl gauto atsakymo jums suges nuotaika ir jūs pamatysite save veidrodyje ne tokius, kokiais save laikėte. Jeigu kažkas jums pasakys, kad jums ant veido ar drabužio yra purvas, negi jūs nenusiplausite ir nepasikeisite ištepto drabužio? Juk nepadoru visuomenėje pasirodyti netvarkingam. Juolab, kai Dievo Žodis nurodo mūsų netvarkingą dvasinę būseną, negi mes pasiliksime abejingi?
Kas šiandien sužinos karčią tiesą apie save, tepaskuba į Golgotą, prie gyvenimo šaltinio, prie šaltinio, kuris nuplauna bet kokią nuodėmę, kad amžinybėje neišgirstų griežtų atstūmimo žodžių.
Prašau jūsų, paskubėkite susitaikyti su Dievu!
Autorius nežinomas
© Iš rusų kalbos vertė Julius Jonušas.
