Ištrauka iš „Knygos: Dievo įrankiai išgelbėjimo istorijoje”
Spaudos parodoje Londone buvo eksponuojamas išsamus ir gausiai iliustruotas knygų, kurios pakeitė pasaulį, katalogas. Jame atskleista spaudos įtaką visos civilizacijos raidai. Jo pristatymas įvyko Vokietijoje 1968 metais, skaitant knygų, kurios pakeitė pasaulį, pavadinimus. „Turinys ir straipsniai pasakoja apie itin įtakingus leidinius, pradedant „Gutenbergo Biblija” (1455 m.), tęsiant Einšteino „Pasaulio formule“. Skaitant šį, daugiau nei 700 puslapių katalogą, neišvengiamai peršasi išvada, jog knygos kuria istoriją daug geriau nei karai… Beveik visada atsinaujinimo judėjimai buvo įkvėpti knygų arba glaudžiai susiję su krikščioniškais atsinaujinimo sąjūdžiais.“
„Neabejotina, kad visos politinės revoliucijos prasidėdavo pamfletų karais. Tai pasakytina ir apie dvasinę protestantiškosios Reformacijos revoliuciją.“ Liuteris ne tik išvertė Naująjį Testamentą (1521 m.), bet ir rašė trumpus traktatus bei pamfletus apie tuos laikus. „Liuteris laimėjo kai kuriuos geriausius kovotojus bičiulius (pavyzdžiui, P. Melanchtoną) dėl to, kad iš pradžių jie perskaitė jo raštus… Liuteriui kova spausdintu žodžiu buvo principinis dalykas. Mat jis sakė: „Pokyčiai, Reformacija ir atgimimas krikščionims negali būti peršami smurtu, bet tik per skelbiamą, parašytą ir išspausdintą Žodį…“
Reformatų bažnyčia taip pat įvertino spausdinto žodžio veiksmingumą. Prispaustus Prancūzijos tikinčiuosius Kalvinas aprūpino teologinės literatūros ginklais. Kur tik jis ar jo pasiuntiniai negalėjo nuvykti, įtaką darė jo raštai. Pasaulietinė istorija taikliai pastebėjo, kad gimtojoje Škotijoje, kovodamas už Reformaciją, Džonas Noksas (John Knox) įgijo žymią persvarą dėl šešių sėkmingų „pamfletų kampanijos“. Taip vienas žmogus, netgi būdamas tremtyje ir apeidamas valdančiuosius sluoksnius, pasiekė tautos minias. Spausdintas žodis tapo svirtimi, kuria priešas buvo ištrauktas iš savo balno.“
Kitas įsimintinas pavyzdys „literatūros naudojimo kaip tarpininko krikščioniškam atgimimui“ yra pietizmo pradžia ir bažnyčios reforma per pamfletus, spausdintus pamokslus ir traktatus. Dėl įvairių aplinkybių metodizmo pradininkas Džonas Veslis (John Wesley) pamokslavo atvirose vietovėse vargingiems visuomenės sluoksniams, nepaisydamas pašalinių išpuolių ir be draugų paramos. „Veslis atsisakė daug ko, kad tęstų. Jis sulaukė atsakymo: „Skelbk ir spausdink!“ Tai Veslis darė iki mirties. Sakoma, kad jis nepraleido nė vienos savaitės neparuošęs ko nors spaudai… Veslis pabrėžė, kad „mes privalome aprūpinti vargšus trumpesnėmis, pigesnėmis ir paprastesnėmis knygomis, nei buvo iki šiol“, ir pats ėmė rašyti daug mažų knygų. Vėliau parašė ir didesnių knygų, kurios tapo tarnavimo, patarimų ir gynybos įrankiais. Jis sukūrė vadinamąją „krikščionišką biblioteką“, kurią sudarė svarbių krikščioniškos tradicijos ir kai kurių jo paties parašytų knygų kolekcija. Tai Veslis vadino ateities tarnautojų mokslinimo būdu ir priemone krikščionišką literatūrą pateikti žmonėms. Jei XIX amžius sukūrė frazę: „Kiekvienas krikščionis – misionierius per knygas“, tai Veslis pabrėžė: „Kiekvienas pamokslininkas – krikščioniškos literatūros platintojas“. Metodistų pamokslininkai jiems paskirtas bendruomenes aplankydavo raiti. Viskas, ką jie pasiimdavo, – tai du krepšius prie balno: viename tilpdavo rūbų pamaina, kitame laikydavo pardavimui skirtas metodistų knygas.
Spausdintas žodis turi didelę galią. Sena patarlė, sakanti, kad „plunksna yra galingesnė už kalaviją“, labai teisi.
Priemonė Šventojo Rašto, pakeitusio Vakarų civilizaciją, studijoms.
Iš anglų kalbos vertė Kristina Jakubauskaitė-Veršelienė
Cituota ir iš dalies pritaikyta iš „Books: God’s Tools in the History of Salvation“ by Klaus Bockmuehl, Regent College and Helmers and Howard Publishers, Inc. (1986). Pritaikė Vida Jurkovic
